— GESTAPÓ —
Kóreustrķšiš - sögupistill
» Gestapó   » Vķsindaakademķa Baggalśts
 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Gvendur Skrķtni 25/2/05 12:05

Ašdragandi strķšs
Kórea hefur löngum žurft aš žola yfirgang annarra rķkja. Žessi annars frišsęla žjóš hrķsgrjónabęnda hefur hvaš eftir annaš žurft aš sęta herskįum einręšisherrum og innrįsum śr öllum įttum.
Kórea hefur öldum saman veriš bitbein Kķnverja, Japana og Rśssa. Landinu hefur veriš lżst sem “rżtingi beindum aš hjarta Japans” eša stökkbretti til innrįsar ķ Kķna eša Mansjśrķu. Sjįlfir nefna ķbśarnir Kóreu “Land morgunkyrršarinnar”

Kórea var undir stjórn Mongóla frį 1231 og fram ķ byrjun 14. aldar. Japanskir sjóręningjar geršu įrįsir įrin 1359 og 1361 og Japanir geršu meirihįttar innrįsir įrin 1592 og 1597. Žrįtt fyrir mikinn óróa hélt Kórea žó sjįlfstęši sķnu žar til seint į 19. öld, aš žvķ undanskyldu aš hśn varš aš višurkenna yfirrįš Kķna ķ Austur-Asķu, en ķ lok 19. aldar tóku Kķnverjar aš reyna aš koma ķ veg fyrir vaxandi įhrif Japana žar og einnig aukin įhuga Rśssa į skaganum. Žetta leiddi svo til strķšs milli Kķna og Japan vegna Kóreu įrin 1894-95 og sķšar böršust Japanir og Rśssar yfir Kóreu og Mansjśrķu įrin 1904-05. Japanir bįru sigur śr bķtum ķ bęši skiptin og innlimušu Kóreu įriš 1910.

Įriš 1943, žegar hersveitir bandamanna voru farnar aš nį yfirhöndinni ķ seinni heimsstyrjöldinni, įkvįšu bandamenn aš veita Kóreubśum sjįlfstęši. Žaš var sķšan tryggt tveimur įrum sķšar eša ķ įgśst 1945, žegar sigur yfir Japönum var oršinn aš veruleika. Hinn 12 įgśst (tveim dögum fyrir uppgjöf Japana) fór sovéski herinn inn yfir landamęri Kóreu. Sovétmenn hernįmu noršurhluta landsins en Bandarķkjamenn sušurhlutann. Yfirrįšasvęšin skiptust svo viš 38. breiddargrįšu. Žessi skipting landsins ķ tvo hluta sitt hvoru megin viš 38. breiddargrįšuna var afar ójöfn. Hśn byggšist ašallega į landfręšilegum skilningi, ž.e. aš hlutarnir voru įlķka stórir (Noršur-Kórea er 120.000 km2 og Sušur-Kórea er 99.000 km2), en hśn byggšist ekki į žvķ hvaš hagkvęmast vęri fyrir ķbśana. Megniš af išnaši landsins var ķ Noršur-Kóreu į mešan tveir žrišju ķbśanna bjuggu ķ Sušur-Kóreu. Upphaflega įtti žetta bara aš vera tķmabundiš fyrirkomulag og sameina įtti rķkin žegar fram ķ sótti. Hins vegar rak allt ķ rogastans žegar tališ barst aš žvķ hvers kyns rķkisstjórn įtti aš koma į ķ hinu nżja lżšveldi. Til aš leysa deilurnar vķsušu Bandarķkjamenn mįlinu til Sameinušu žjóšanna. Žar var įkvešiš aš kosningar skildu haldnar ķ landinu. Sovétmenn hundsušu įkvöršunina algerlega žannig aš einungis var hęgt aš halda kosningar į yfirrįšasvęši Bandarķkjamanna sem sķšar varš kallaš Sušur-Kórea.

Žegar kalda strķšiš hófst svo fyrir alvöru hurfu allar vonir um sameinaša Kóreu og įriš 1948 voru stofnuš tvö ašskilin sjįlfstęš rķki sem höfšu gerólķkar stefnur hvaš varšaši félagsmįl, efnahagsmįl og stjórnmįl. Žaš var hinn 15.įgśst 1948 aš hiš nżja lżšveldi, Sušur-Kórea, var stofnaš (žjóšhįtķšardagur Sušur-Kóreu). Forseti Sušur Kóreu var Syngman Rhee en hann įtti eftir aš vera einvaldur ķ landinu til įrsins 1960. Syngman Rhee var ķhaldsmašur og hafši veriš foringi śtlagastjórnar į įrunum milli strķša. Žaš var svo 9. september 1948 aš Noršur-Kórea lżsti yfir sjįlfstęši sķnu. Žar var žaš hins vegar Kim Il Sung sem var einvaldur. Hann tók viš stjórn Noršur-Kóreu 1945 og hélt henni til daušadags 1994
Kim Il Sung var fyrrum lišsforingi ķ rauša hernum og naut augljóslega stušnings sovétmanna. Hann tók upp kommśnķska stjórnarhętti, byrjaši aš efla her landsins og įriš 1946 deildi hann helmingi alls jaršnęšis ķ landinu nišur į 725.000 jaršlausa bęndur og jók žannig vinsęldir sķnar til muna. Hvorug rķkisstjórnin vildi višurkenna hina og bįšar lżstu žęr žvķ yfir aš žęr vęru hiš rétta yfirvald į Kóreuskaganum, žetta olli augljóslega miklum vandręšum hvaš samskipti varšaši vegna žess aš hvorugur ašilinn gat gefiš neitt eftir įn žess aš višurkenna samtķmis hinn ašilann. Bęši rķkin voru žó samžykk sameiningu, sem var augljóslega hagkvęmust fyrir landiš, en deilur um hvernig standa ętti aš henni komu ķ veg fyrir allt samstarf.

Ķ desember 1948 voru svo sovéskar hersveitir dregnar til baka frį Noršur-Kóreu og ķ jśnķ 1949 voru svo bandarķskar hersveitir dregnar til baka. Eftir aš stórveldin voru farin mögnušust landamęradeilurnar viš 38. breiddargrįšu uns uppśr sauš.

Strķš brżst śt
Hinn 25. jśnķ 1950 klukkan 4:00 um nótt réšust 70.000 hermenn Noršur-Kóreu yfir 38. breiddargrįšu. Hersveitirnar voru bśnar 70 sovéskum T-34 skrišdrekum og voru studdar meš stórskotališi og flugvélum. Sušur-Kóreumenn veittu litla mótspyrnu og her žeirra gat ķ raun lķtiš gert nema aš tefja sókn Noršur-Kóreu. Fullkominn ósigur virtist vera ķ vęndum ef ekki kęmi til umtalsverš hernašarašstoš. Žegar Harry S. Truman frétti žetta var honum mikill vandi į höndum. Hann taldi vķst aš Sovétmenn stęšu į bakviš įrįsina og žetta gat žessvegna veriš fyrsti lišurinn ķ śtženslustefnu kommśnista. Žess vegna taldi hann mikilvęgt aš stöšva framgang kommśnista įšur en žeir kęmust į skriš. Hins vegar var mikil hętta į dżrkeyptu strķši viš Sovétmenn og Kķnverja ef hann sendi Bandarķska hermenn til Kóreu, sérstaklega žegar žaš er haft ķ huga aš Sovétmenn höfšu į žessum tķma komiš sér upp kjarnorkusprengjum.

Mikill žrżstingur var į Truman aš kveša nišur kommśnista, Bandarķkin höfšu nżlega “tapaš” Kķna og Truman varš aš standa viš stóru orš Trumankenningarinnar sem hann oršaši einu sinni svona:
“Stefna mķn er sś aš Bandarķkin styšji frjįlsar žjóšir ķ barįttu žeirra gegn tilraunum vopnašra minnihluta eša erlendra rķkja til aš undiroka žęr.”

Truman įkvaš žvķ aš byšja um skyndifund öryggisrįšs Sameinušu žjóšanna og kom žaš saman 25. jśnķ og samžykkti aš Noršur-Kóreumenn hefšu rofiš frišinn og rįšist į Sušur-Kóreu. Žess ber žó aš geta aš Sovétmenn neitušu aš męta į fundi Sameinušu žjóšanna ķ mótmęlaskyni viš žaš aš žęr neitušu aš višurkenna stjórn Mao Tse-tung ķ Kķna, og žessvegna gat fulltrśi Sovétmanna ķ öryggisrįšinu ekki beitt neitunarvaldi sķnu. Hinn 27. jśnķ samžykkti svo öryggisrįšiš tillögu Bandarķkjamanna um aš senda herliš til Kóreu til aš koma į status quo (ž.e. aš nį fram įstandi sem var įšur). Žetta markaši tķmamót ķ sögu Sameinušu žjóšanna og Žjóšabandalagsins žvķ žetta var ķ fyrsta skipti sem įkvešiš var aš beita hervaldi gegn įrįsarašila. Žremur dögum seinna įkvaš Truman aš bandarķskar hersveitir sem stašsettar voru ķ Japan skildu sendar til Kóreu og aš 7. flotinn skildi sendur til Formósusunds til aš koma ķ veg fyrir aš borgarastrķšiš ķ Kķna blossaši upp. Hann įkvaš svo einnig aš hershöfšinginn Douglas MacArthur, sem hafši getiš sér góšs oršs ķ seinni heimsstyrjöldinni, skildi stjórna hernum.

Į mešan hélt sókn Noršur-Kóreumanna įfram af fullum žunga og 29. jśnķ nįšu žeir Seoul, höfušborg Sušur-Kóreu. Hinn 8. jślķ var MacArthur svo skipašur yfirmašur lišs Sameinušu žjóšanna en ķ žvķ voru hersveitir frį Bandarķkjunum, Įstralķu, Belgķu, Lśxemborg, Kanada, Kólumbķu, Ežķópķu, Frakklandi, Bretlandi, Grikklandi, Hollandi, Nżja Sjįlandi, Filippseyjum, Sušur Afrķku, Tęlandi og Tyrklandi įsamt sjśkrališssveitum frį Danmörku, Indlandi og Svķžjóš. Bandarķkjamenn köllušu žetta “lögregluašgeršir”. Hernašarašgeršum skildi stjórnaš af Sameinušu žjóšunum.

Žrįtt fyrir aš Bandarķkjamenn hefši gengiš til lišs viš Sušur-Kóreu hélt sameinašur her žeirra įfram aš hörfa undan sóknaržunga Noršur-Kóreu. Hinn 1. įgśst hafši herinn hörfaš alla leiš aš litlu landsvęši viš hafnarborgina Pusan. Žetta svęši var einungis 129 km langt frį noršri til sušurs og um 80 km breitt en žar tókst Bandarķkjamönnum loks aš stöšva sókn Noršur-Kóreu.

Bandarķkjamenn ķ sókn
Žaš var svo 15. september 1950 aš MacArthur hratt af staš stórsnjallri en jafnframt įhęttusamri gagnsókn. MacArthur skipaši varališi sķnu aš ķ staš žess aš styrkja hersveitirnar viš Pusan ętti žaš aš ganga į land fyrir aftan vķglķnuna nįnar tiltekiš viš Inchon sem er um 40 km vestan viš Seoul. Žetta var mikil įhętta, ekki einungis vegna hęttulegrar mótspyrnu heldur ašallega vegna ašstęšna viš lendingu. Mikill munur var į flóši og fjöru, eša um 10 m, og einungis var hęgt aš flytja liš ķ land į flóši, sį takmarkaši lišstyrkur sem gekk į land ķ fyrsta flóši varš žvķ aš halda stöšunni fram aš nęsta flóši. Įhęttan borgaši sig, hersveitirnar nįšu öruggri fótfestu viš Inchon og skįru į ašflutningsleišir hers Noršur-Kóreu og geršu sig lķklegar til aš króa hann inni. Noršur-Kóreumenn sįu aš ašstaša žeirra var vonlaus hófu óskipulagt undanhald til aš lenda ekki ķ klóm Bandarķkjamanna. Herlišiš sem hafši veriš viš Pusan rak sķšan undanhaldiš og sameinašist svo hersveitunum sem gengu į land. Seoul var svo hertekin og 30. september, einungis 15 dögum eftir aš gagnsókn hófst höfšu hersveitir Bandarķkjanna tekiš 125.000 strķšsfanga og rekiš herliš Noršur Kóreu alla leiš noršur fyrir 38. breiddargrįšu.

Nś var komiš aš vendipunkti ķ strķšinu. Herliš Sameinušu žjóšanna, sem samanstóš ašallega af Bandarķskum hermönnum (um 260.000 bandarķskir en bara 35.000 frį hinum löndum S.Ž.), hafši į skömmum tķma og meš tiltölulega litlu mannfalli (rśmlega 10.000 hermenn frį S.Ž.) hrundiš innrįs kommśnista. En nś blasti žaš viš aš veikur og illa skipulagšur her Noršur-Kóreumanna gat ekki veitt mikla mótspyrnu eins og var žó svo aš vķst vęri aš žegar skipulag vęri komiš į hann aftur žį gat ekkert komiš ķ veg fyrir aš hann réšist aftur inn ķ Sušur-Kóreu um leiš og Sameinušu žjóširnar fęru. Žessvegna var žaš mjög freistandi aš nota tękifęriš og lįta hné fylgja kviši og gera śt um her Noršur-Kóreu og sameina Kóreu undir eftirliti Sameinušu žjóšanna. Žannig hefšu Bandarķkin ekki einungis hrundiš sókn kommśnista heldur lķka styrkt stöšu sķna ķ Asķu til muna.

Žaš var nįnast eingöngu įkvöršun Bandarķkjamanna aš rįšast yfir 38. breiddargrįšu. Žegar sveitir Bandarķkjanna voru komnar aš landamęrunum sendi MacArthur fyrirspurn til Washington žar sem hann spurši hvaš ętti aš gera ķ stöšunni. Svariš hljóšaši svona:
“Viš óskum žess, aš žś haldir įfram ašgeršum žķnum įn nokkurra skżringa eša tilkynninga og lįtir framkvęmdir gera śt um mįliš. Rķkisstjórn okkar vill į žessu stigi mįlsins foršast allar deilur um 38. breiddarbaug žangaš til viš höfum framkvęmt įętlun okkar.”
Žannig atvikašist žaš aš hersveitir MacArthurs héldu sókn sinni įfram yfir 38. breiddargrįšu strax hinn 30. september. Žann sama dag gįfu Kķnverjar śt yfirlżsingu žess efnis aš herliš Sameinušu žjóšanna ķ Noršur-Kóreu ógnaši öryggi Kķna sem yrši žar af leišandi neytt til žįtttöku ķ strķšinu. Žaš var žó ekki fyrr en 7. október aš alsherjaržingiš samžykkti innrįsina, viku eftir aš hśn hófst. Nokkur ašildarrķki töldu sig žó ekki geta veitt atkvęši sitt vegna žess aš žį vęru žau aš gera žaš sama og Noršur-Kórea hefši veriš aš gera žegar Sameinušu žjóširnar lżstu žeim strķši į hendur, žaš var sķšan įkvešiš aš Bandarķkjamenn skildu įvallt vera ķ fararbroddi hersveitanna.

Žrįtt fyrir fleiri ašvaranir frį Kķnverjum śt október héldu hersveitir Sameinušu žjóšanna įfram sókn sinni sem gekk vel vegna žess aš her Noršur-Kóreu veitti nįnast enga mótspyrnu. Į mešan fóru Kķnverjar aš safna herstyrk sķnum saman viš Yalu į, en hśn markaši landamęrin milli Noršur-Kóreu og Mansjśrķu sem er hluti aš Kķna. Bandarķskar hersveitir nįlgušust Yalu jafnt og žétt og ķ sķšari hluta október voru fremstu hersveitir žeirra nįnast komnir aš įnni en žar voru žį samankomnir um 250.000 kķnverskir hermenn.

Innrįs Kķnverja
Ķ byrjun nóvember róašist nokkuš į vķgstöšvunum vegna hinnar yfirvofandi breytingar į strķšinu. Reynt var aš semja viš Kķnverja um aš žeir hefšu yfirrįš į įkvešnu belti viš landamęri Mansjśrķu og virtust Kķnverjar ętla aš fallast į žaš. Menn bjuggust viš žvķ aš frišarsamningar yršu undirritašir 24. nóvember en žį kom sendinefnd Kķnversku stjórnarinnar til New York og žaš eina sem vantaši var samžykki Douglas MacArthurs. Ķ staš žess aš veita samžykki sitt hóf MacArthur stórsókn meš um 100.000 manna herliš žennan sama dag og ętlaši sér aš nį alla leiš aš landamęrum Kķna og geta sent herlišiš heim fyrir jól. Žessi įętlun MacArthurs breyttist žó ašeins tveim dögum seinna, eša 26.nóvember, žegar 180.000 óžreyttir Kķnverskir hermenn bęttust ķ liš Noršur-Kóreu, hermenn sem voru mun betur vopnum bśnir en Noršur-Kóreumenn. Mikiš mannfall varš ķ liši bandarķkjamanna og žeir tóku aš hörfa undan sókn kommśnista. Žetta olli miklu uppnįmi ķ Bandarķkjunum og margir voru uggandi um aš kjarnavopnum yrši beitt, žaš var jś Truman sem heimilaši aš kjarnavopnum yrši beitt gegn Japönum ķ seinni heimsstyrjöldinni.
Bandarķska stjórnin var skelfingu lostin. Į blašamannafundi 30. nóvember sagši Truman forseti, aš “Bandarķkin muni beita öllum tiltękum rįšum til žess aš stöšva framsókn Kķnverja.” Ašspuršur aš žvķ, hvort “meš öllum tiltękum rįšum” ętti hann einnig viš notkun kjarnorkuvopna, svaraši hann: “Ég į viš öll žau vopn, sem viš höfum yfir aš rįša.” Rķkisstjórnin var sannfęrš um, aš įrįs Kķnverja žżddi aš Sovétmenn vęru nś reišubśnir aš hefja stórsókn og bjóst viš įrįs žeirra “nś žegar, ķ dag, į morgun eša meš vorinu eša sumrinu”

Meš tilkomu Kķnverja höfšu Bandarķkjamenn ekki lengur alger yfirrįš ķ lofti. Kķnverjar höfšu yfir aš rįša MiG-15 žotum sem fyrir strķš voru taldar bestu orrustuflugvélar ķ heimi en žaš įtti eftir aš breytast meš tilkomu bandarķsku F-86 Sabre flugvélanna og ķ Kóreustrķšinu voru fyrstu loftbardagar hljóšfrįrra žotna.
Bandarķkjamenn voru hraktir frį Noršur-Kóreu og žurftu aš žola mikiš mannfall. 15. desember var vķglķnan svo aftur viš 38. breiddargrįšu. Kķnverjar stoppušu žó ekki viš landamęrin frekar en Bandarķkjamenn og 31. desember hófu kommśnistar stórsókn 500.000 hermanna, 4. janśar 1951 nįšu žeir svo höfušborginni Seoul į sitt vald. Framsókn žeirra var sķšan loks stöšvuš 15. janśar langt sunnan viš Seoul.
Bandarķski herinn hóf svo aš sękja į nż hinn 25. janśar og 21. febrśar hóf allt liš Sameinušu žjóšanna öfluga sókn sem hét žvķ ógešfellda nafni “Operation Killer”, hśn heppnašist og 14. mars var Seoul hertekin einu sinni enn og var žaš ķ sķšasta skipti ķ strķšinu.

Žann 11. aprķl leysti Truman MacArthur frį störfum eftir mörg agabrot og Matthew Ridgway sem hafši veriš nęstrįšandi viš herstjórnina tók algerlega viš henni. Douglas MacArthur snéri heim til bandarķkjanna og var hylltur sem žjóšhetja og voru fagnašarlętin žaš mikil aš annaš eins hefur sjaldan eša aldrei sést ķ sögu Bandarķkjanna. Hann hélt sķšan fręga ręšu sem hann lauk meš oršunum:
“I now close my military career and just fade away - an old soldier who tried to do his duty as God gave him the light to see that duty. Goodbye.”

Į mešan hélt strķšiš įfram ķ Kóreu og 22. aprķl hafši bandarķski herinn komist noršur yfir landamęrin og tekiš sér stöšu nokkuš noršan viš žau. Sś lķna įtti lķtiš eftir aš breytast til loka strķšsins. Nś tóku viš bardagar žar sem fremur aušvelt var aš verjast, hvorugur ašilinn gat sótt fram en mannfall var oft mikiš og hefur stöšunni stundum veriš lķkt aš žvķ leiti viš skotgrafahernaš ķ fyrri heimsstyrjöldinni, žó svo aš bardagaašferširnar sjįlfar hafi aušvitaš veriš allt annars ešlis. Herstyrkur Sameinušu žjóšanna var um 300.000 en kommśnistar voru um 1.200.000 eša um žaš bil fjórum sinnum fleiri, en mun verr vopnum bśnir.

Frišarumleitanir hófust en gengu hęgt vegna deilumįla um żmis efni eins og fangaskipti og meinta strķšsglępi į bįša bóga, svo tafši žaš aušvitaš fyrir aš blóšugir bardagar geisušu allan tķmann ķ Kóreu. Višręšur drógust žvķ verulega į langinn og ekki nįšist aš semja um vopnahlé fyrr en eftir aš Stalķn hafši lįtist og hershöfšinginn Dwight D. Eisenhower hafši nįš kjöri sem forseti Bandarķkjanna en hann hafši einmitt į stefnuskrį sinni aš stöšva Kóreustrķšiš og spilaši slagoršiš “I will go to Korea” žar stórann hluta.

Strķšinu lķkur
Vopnahlé var undirritaš tveimur įrum eftir aš vķglķnan hafši stašnaš eša 27. jślķ 1953, žremur įrum og einum mįnuši eftir aš strķšiš hafši byrjaš. Žegar spurt var um śrslit strķšsins og žaš sem hafši unnist meš žvķ varš mönnum fįtt um svör, um 54.000 Bandarķkjamenn létu lķfiš, 500.000 Noršur-Kóreumenn, 1.000.000 Kķnverjar og um 1.300.000 Sušur-Kóreumenn. Ekkert rķkjanna sem tóku žįtt ķ strķšinu stóšu įberandi betur aš vķgi eftir žaš heldur en fyrir, en aušvitaš reyndu žau öll aš gera sem best śr tapi sķnu į einn eša annan veg. Noršur-Kóreumenn lżstu yfir sigri į Bandarķkjamönnum sem höfšu gefist upp, žeir köllušu žetta sigur į heimsvaldastefnu Bandarķkjanna. Noršur-Kóreumenn höfšu žó žurft aš borga žennan “sigur” dżru verši. Allt landiš var ķ rśst, efnahagurinn, išnašurinn, landbśnašurinn og herinn lķka. Kķnverjar efldu aš vķsu stöšu sķna meš frammistöšu sinni ķ Kóreu en žeir nįšu ekki aš nį yfirrįšum į öllum skaganum eins og žeir höfšu ętlaš sér, ennfremur tafši strķšiš mjög fyrir framförum ķ hinu nżfędda rķki Mao Tse-tung. Ennfremur beiš her žeirra mikinn skaša og žeir misstu megniš af flugher sķnum, žeir misstu um 800 MiG-15 žotur į mešan Bandarķkjamenn misstu ašeins 58 F-86 Sabre žotur (bandarķskar tölur). Bandarķkjamenn höfšu samt sem įšur bešiš mikla įlitshnekki ķ strķšinu, jafnt heima sem erlendis og žó svo aš žeir huggušu sig viš žaš aš hafa rekiš kommśnista śr Sušur-Kóreu og styrkt hernašarstöšu sķna ķ Asķu žį voru žeir sķfellt minntir į žaš aš žeir hefšu getaš hętt strķšinu 30. september 1950, įšur en žeir réšust inn ķ Noršur-Kóreu, meš fimm sinnum minna mannfall en engu sķšri įvinning. Ef žaš er einhver žjóš sem getur talist sigurvegari Kóreustrķšsins žį eru žaš Japanir. Žeir, sem voru ķ óša önn aš byggja landiš upp eftir seinni heimsstyrjöldina, uršu mikilvęgur bandamašur ķ strķšinu og fengu žarna kęrkominn markaš til aš selja framleišsluvörur sķnar enda įttu Bandarķkin mikil višskipti viš žį.

Sś žjóš sem tapaši tvķmęlalaust strķšinu var nįttśrulega Sušur-Kórea. Landiš var rśstir einar, 1,3 milljónir höfšu lįtiš lķfiš og margir sęrst til lķfstķšar. Efnahagur og išnašur voru ķ lamasessi og žaš sem er sorglegast viš žetta allt saman er aš sennilega hefši žaš veriš žeim fyrir bestu aš engir hefšu reynt aš “frelsa” žį frį kommśnismanum. Sannleikurinn er nefnilega sį aš į žeim tķma er Noršur-Kórea gerir innrįs žį voru ašstęšur ekkert lżšręšislegri ķ Sušur-Kóreu heldur en hjį fręndum žeirra noršan viš landamęrin. Syngman Rhee var einrįšur haršstjóri og sennilega komst hann til valda meš kosningasvindli, sem varla hefur veriš erfitt vegna žess aš ašeins 30 eftirlitsmenn voru frį Sameinušu žjóšunum er kosningarnar fóru fram.
Nś er tališ fullvķst aš žrįtt fyrir grun stjórnmįlamanna įttu Sovétmenn engan žįtt ķ innrįsinni enda hefšu žeir getaš stašiš mun betur aš mįlunum ef žeir hefšu viljaš. Žeir hefšu ķ fyrsta lagi getaš komiš ķ veg fyrir aš liš Sameinušu žjóšanna hefši fariš til Kóreu meš žvķ aš senda fulltrśa sinn į fund Sameinušu žjóšanna og beita neitunarvaldi sķnu ķ öryggisrįšinu. Aftur į móti notfęršu Sovétmenn sér strķšiš fyrst žaš var byrjaš į annaš borš og veittu Noršur-Kóreu żmiskonar stušning, bęši ķ gegnum setu sķna ķ Sameinušu žjóšunum og meš hernašarlegum stušningi žvķ aušvitaš var žaš žeim ķ hag ef valdasvęši kommśnista ķ heiminum stękkaši. Bandarķkin voru žó enginn frelsari aš reyna aš hjįlpa lķtilli žjóš ķ neyš, Kóreustrķšiš var ķ raun bara hluti af valdatafli kalda strķšsins žar sem kommśnistar léku fram peši og ógnušu kapitalķsku peši, Bandarķkin sįu sér leik į borši og fórnušu pešinu til aš geta komiš fram sterkari manni ķ žess staš og valda žannig pešin ķ kring.

Valdajafnvęgiš ķ heiminum breyttist nokkuš viš styrjöldina. Bandarķkin höfšu ķ fyrsta skipti hįš strķš sem žeir unnu ekki en voru samt komnir meš fastan her į Kóreuskagann. Kķnverjar höfšu sżnt mįtt sinn og juku žannig lķka völd sķn ķ Asķu. Sovétmenn höfšu hinsvegar tapaš nokkrum völdum.
Samskipti milli Kóreurķkjanna voru óhemju stirš eftir strķšiš og sįrin hafa tekiš langan tķma aš gróa. Žaš var ekki fyrr en įriš 1986 sem landamęrin milli rķkjanna opnušust aš nżju svo aš sundrašar fjölskyldur gįtu sameinast. Žaš var aldrei saminn frišur į milli rķkjanna og ķ raun og veru rķkti žar ašeins vopnahlé žangaš til aš Noršur-Kórea og Sušur-Kórea undirritušu sįtta- og grišasįttmįla 13. desember įriš 1991. Žannig hefur Kórea veriš eitt besta dęmiš um hvernig stórveldi hinum megin į hnettinum geta lagt heila žjóš ķ rśst.

( Žetta er gömul ritgerš frį mér sem ég rakst į og datt ķ hug aš einhverjir hefšu vķsindalegan įhuga į, einnig bendi ég fólki į aš lesa http://en.wikipedia.org/wiki/Korean_War )

~~ ŽETTA SVĘŠI TIL LEIGU ~~ •  • X - Gvendur 2015!
 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Hakuchi 26/2/05 17:52

Bravó! Bravó! Stórskemmtileg samantekt į Kóreustrķšinu. Žaš er gott aš rifja žetta upp.

‹Klappar lįtlaust›

Žaš mętti sannarlega vera meira af fręšum af žessu tagi į Vķsindaakademķunni. Ekki bara um sögu heldur allan andskotann sem fróšlegt mį teljast.

Lįtiš nś ljós ykkar skķna Bagglżtingar! Fręšum hvort annaš um heima og geima.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Steinrķkur 26/2/05 18:09

Er žetta virkilega rétti stašurinn til aš birta gamlar grunnskólaritgeršir? ‹Strunsar śt af svišinu og skellir į eftir sér›

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Hakuchi 26/2/05 18:14

Troddu žvķ upp ķ boruna į žér Steingrķmur og reyndu bara aš toppa žetta meš fróšlegri ritgerš.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Steinrķkur 26/2/05 19:25

Steingrķmur!? Žaš er lįgmark aš žś nįir nafninu rétt žegar žś ert aš móšga fólk, Fratuxi minn.

Svo var ég aš spyrja hvort žetta ętti heima hérna - ekki aš setja śt į meint gęši...

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Ég sjįlfur 26/2/05 20:32

Pannt ekki lesa!

Sönnun lokiš.
 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Skabbi skrumari 27/2/05 04:11

Ég ętla aš lesa žetta, enda fróšleiksfśs annaš en sumir... en geri žaš lķklega į morgun žegar ég er ekki eins śtśrdrukkinn og nśna... Skįl

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Hakuchi 27/2/05 17:59

Steinrķkur męlti:

Steingrķmur!? Žaš er lįgmark aš žś nįir nafninu rétt žegar žś ert aš móšga fólk, Fratuxi minn.

Svo var ég aš spyrja hvort žetta ętti heima hérna - ekki aš setja śt į meint gęši...

Žetta į sannarlega heima hér. Hvers kyns vķsindi eiga hér heima, hvort sem žaš eru raunvķsindi ellegar hugvķsindi.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš
Ólafur 2/3/05 17:05

Kęrar žakkir fyrir stórfróšlega lesningu.

Žaš kviknar ķ huga mér ein spurning sem sögufróšir Bagglżtingar geta e.t.v. svaraš:
Žaš mun yfirleitt įlitiš aš Sovétmenn hafi gert afdrifarķk mistök žegar žeir męttu ekki į fundinn ķ öryggisrįšinu sem heimilaši innrįs S.Ž. ķ Kóreu og veittu vesturveldunum žannig blessun žessara nżstofnušu samtaka yfir hervernd Sušur Kóreu.
Įkvöršunin um aš blessa yfir innrįsina noršur fyrir 38. grįšu og aš halda henni įfram hefur (ef marka mį innleggiš - og ég dreg ekki ķ efa) veriš tekin į fundi allsherjarrįšs (general assembly) SŽ žar sem Sovétmenn og Kķnverjar hafa ekki neitunarvald frekar en ašrir. Hvernig stóš į žvķ aš öryggisrįšiš fjallaši ekki um žetta mįl?

Ég get heldur ekki stillt mig um aš gera athugasemd viš žį nišurstöšu aš Sušur Kóreumenn hafi öšrum fremur veriš fórnarlömb og peš ķ žessu strķši og aš hagsmunir Bandarķkjanna hafi einir sér öllu rįšiš um stušninginn viš Sušur Kóreu. Ķ fyrsta lagi er augljóst aš žaš voru Noršur Kóreumenn sem lokušust inni ķ stalķnķsku einręšisrķki. Žar er enn manngert helvķti į jörš.
Ķ öšru lagi er mikill munur į Truman kenningunni og žrögnu sérhagsmunapoti og žaš var vitaskuld įstęša žess aš allar žęr žjóšir sem taldar eru upp ķ innlegginu reyndust tilbśnar til aš senda herliš til ašstošar eftir innrįs Noršur Kóreu.

Kalda strķšiš var aldrei strķš tveggja įlķka myrkra afla. Žaš er jafn frįleitt og aš lķta į kalda strķšiš sem enn geisar į Kóreuskaga sem togstreitu tveggja sambęrilegra rķkja /rķkisstjórna / hugmynda.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Gvendur Skrķtni 3/3/05 10:15

Ólafur męlti:

Kęrar žakkir fyrir stórfróšlega lesningu.

Žaš kviknar ķ huga mér ein spurning sem sögufróšir Bagglżtingar geta e.t.v. svaraš:
Žaš mun yfirleitt įlitiš aš Sovétmenn hafi gert afdrifarķk mistök žegar žeir męttu ekki į fundinn ķ öryggisrįšinu sem heimilaši innrįs S.Ž. ķ Kóreu og veittu vesturveldunum žannig blessun žessara nżstofnušu samtaka yfir hervernd Sušur Kóreu.
Įkvöršunin um aš blessa yfir innrįsina noršur fyrir 38. grįšu og aš halda henni įfram hefur (ef marka mį innleggiš - og ég dreg ekki ķ efa) veriš tekin į fundi allsherjarrįšs (general assembly) SŽ žar sem Sovétmenn og Kķnverjar hafa ekki neitunarvald frekar en ašrir. Hvernig stóš į žvķ aš öryggisrįšiš fjallaši ekki um žetta mįl?

Ég get heldur ekki stillt mig um aš gera athugasemd viš žį nišurstöšu aš Sušur Kóreumenn hafi öšrum fremur veriš fórnarlömb og peš ķ žessu strķši og aš hagsmunir Bandarķkjanna hafi einir sér öllu rįšiš um stušninginn viš Sušur Kóreu. Ķ fyrsta lagi er augljóst aš žaš voru Noršur Kóreumenn sem lokušust inni ķ stalķnķsku einręšisrķki. Žar er enn manngert helvķti į jörš.
Ķ öšru lagi er mikill munur į Truman kenningunni og žrögnu sérhagsmunapoti og žaš var vitaskuld įstęša žess aš allar žęr žjóšir sem taldar eru upp ķ innlegginu reyndust tilbśnar til aš senda herliš til ašstošar eftir innrįs Noršur Kóreu.

Sś stašreynd aš Bandarķkjamenn hafi įkvešiš aš halda strķšinu įfram eftir aš 38. breiddargrįšu var nįš hefur alltaf fariš frekar lįgt og lķtiš veriš til umręšu varšandi Kóreustrķšiš, žaš žótti į tķmanum frekar augljóst mįl aš Bandarķkjamenn myndu ekki stoppa viš landamęrin, lofa NK aš endurskipuleggja sig til nżrrar gagnsóknar, žaš sama įtti sér staš įriš 1991 žegar Ķraksher var hrakinn frį Kśveit og olli ekki miklu fjašrafoki. Žetta er nokkuš kommon sense og enginn bjóst viš öšru, žaš var strķš į milli tveggja herja ķ gangi og menn verša ekkert stykkfrķ meš žvķ aš hörfa til baka yfir landamęri sem NK kaus aš virša aš vettugi meš innrįsinni.
Žaš aš McArthur skuli hafa hleypt af staš nżrri sókn til aš hernema alla Kóreu og kalla žannig Kķnverja til strķšsins žegar allt śtlit var fyrir aš hęgt vęri aš ljśka strķšinu meš yfirburša stöšu Bandarķkjamanna viš Yalu į er hinsvegar mun vafasamari hlutur og hernašarlega óskiljanlegur.
Varšandi žaš aš SK hafi ekki veriš ašal fórnarlömb strķšsins žį finnst mér žaš hreint śt sagt frįleitt. NK fór illa śt śr strķšinu en žeir hófu lķka strķšiš og eiga žvķ erfišara meš aš gera tilkall til fórnarlambs stimpilsins. Vķglķna strķšsins fór lķka bara tvisvar yfir NK į mešan hśn fór 4 sinnum yfir SK. Žó aš Bandarķskir hermenn hafi litiš į sig sem bandamenn og frelsara SK žį leit žaš svo sannarlega ekki žannig śt fyrir žeim fįrįnlega fjölda óbreyttra SK-bśa sem féllu fyrir žeirra hendi, žar er ég ekki bara aš tala um loftįrįsir į žorp ķ SK heldur lķka hópa flóttamanna sem voru skotnir af fęri af Bandarķska hernum.
Lesiš žetta: http://www.bbc.co.uk/history/war/coldwar/korea_usa_01.shtml
Žarna er rętt um atvik sem var loksins sannaš 50 įrum eftir aš strķšinu lauk žar sem 400 flóttamenn voru myrtir į einu bretti.

Tilvitnun:

'There was a lieutenant screaming like a madman, fire on everything, kill 'em all,' recalls 7th Cavalry veteran Joe Jackman. 'I didn't know if they were soldiers or what. Kids, there was kids out there, it didn't matter what it was, eight to 80, blind, crippled or crazy, they shot 'em all.'

Sušur Kóreumenn voru drepnir af NK mönnum, Kķnverjum og Bandarķkjamönnum ķ strķši sem žeir hófu ekki, tališ er aš um 50.000 SK hermenn hafi falliš ķ strķšinu, ég lęt ykkur eftir aš reikna śt fjölda óbreyttra borgara sem féllu.
Ég skil hinsvegar aš žś lķtir į NK sem hiš raunverulega fórnarlamb strķšsins meš tilliti til hvernig mįlin hafa žróast žar sķšan strķšinu lauk og ég er sammįla žvķ aš NK er eitt af ömurlegustu rķkjum heims, žar žarf eitthvaš aš gerast en ég sé enga hernašarlega leiš til žess sem er nśverandi ķbśum landsins til góša. En hvaš śtreišina ķ strķšinu sjįlfu varšar žį į SK alla mķna samśš.

Ólafur męlti:

Kalda strķšiš var aldrei strķš tveggja įlķka myrkra afla. Žaš er jafn frįleitt og aš lķta į kalda strķšiš sem enn geisar į Kóreuskaga sem togstreitu tveggja sambęrilegra rķkja /rķkisstjórna / hugmynda.

Bandarķskum hermönnum var skipaš aš lķta į alla óbreytta borgara viš vķglķnurnar sem óvinveitta, lestu greinina sem ég vķsa ķ hér aš ofan, hśn kann aš varpa ljósi į hversu myrk öfl voru žarna aš verki.
Höfušborg NK var jöfnuš algerlega viš jöršu, TVÖ hśs stóšu eftir, Bandarķkjamenn vörpušu yfir ŽŚSUND sprengjum į hvern ferkķlómetra borgarinnar. Bandarķkjamenn voru engu skįrri en NK menn og Kķnverjar į žessum tķma.
SK og NK voru meira aš segja ekki svo ósvipuš ķ stjórnarfari ķ raun og veru, bįšum var stjórnaš af einvöldum sem hvorugur vildi framfylgja vilja fólksins til aš sameina Kóreu aš nżju ef žaš žżddi aš žeir myndu tapa völdum. Ašal munurinn fólst ķ mismunandi bandamönnum.
Og fyrst žś nefnir įstandiš į Kóreuskaganum ķ dag žį verš ég aš spyrja žig hvaša stöšu žś haldir aš Bandarķkjamenn séu bśnir aš setja NK ķ? Annašhvort munu žeir eyša öllum gjöreyšingarvopnum, sem virkaši svo ęšislega vel fyrir Ķraka eša žį aš žeir munu halda žeim til aš minnka lķkur į innrįs, ef žś vęrir viš völd ķ NK og vildir halda lķfi, hvort myndir žś gera? (Žetta į viš um Ķran lķka)
Ķran og NK eru į yfirlżstum óvinalista Bandarķkjanna, Bandarķkin eru herskį žjóš sem į sķšustu 4 įrum hefur lagt undir sig tvö lönd af žessum yfirlżsta óvinalista.

~~ ŽETTA SVĘŠI TIL LEIGU ~~ •  • X - Gvendur 2015!
 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Dr Zoidberg 3/3/05 12:06

Žetta var nś nógur sögufróšleikur žennan daginn. Glęsilegt.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Vķmus 3/3/05 14:12

Žetta var magnašur lestur sem sżnir enn betur hvernig Bandarķkjamenn hafa veriš ķ gegnum tķšina og eru enn. Ég hef reyndar lesiš um žetta įšur og séš mynd į Discovery sem fjallaši um žetta tilgangslausa strķš. Žar voru tölur fallinna sagšar 4,5 m. sem ég man ekki hvernig skiptust. Žessi tvö lönd, S og N kórea eru lķtiš stęrri en Ķsland.
Fljótlega eftir aš Bandarķkjaforseti lżsti strķšinu ķ Ķrak lokiš, hafši ég į orši aš nś gęti hann sent herinn įfram inn ķ Ķran og nś viršist žaš vera nęsta skref Texas-moršingjans og žaš į sömu forsendum og hann hóf Ķraksstrķšiš. Getur veriš aš įstęšan fyrir žvķ aš hann geri ekkert ķ mįlum N kóreu sem žó segjast vera bśnir aš koma sér upp kjarnorkuvopnum sé sś aš žar er ekki olķu aš finna eins og ķ Ķran. Eitt er vķst aš mér lķst ekki į įstand heimsins nęstu įrin ef žessi gešsjśklingur veršur viš völd.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš
Ólafur 5/3/05 03:30

Hér er sannarlega gaman. Kęrar žakkir fyrir fróšleikinn. Žaš sem ég įtti viš meš spurningunni var einfaldlega (nördaleg) pęling um SŽ. ž.e. ég hef įšur séš fjallaš um hvernig Sovétmenn klśšrušu žvķ aš nota neitunarvaldiš til aš koma ķ veg fyrir aš SŽ verndušu S Kóreu en ég hef aldrei séš fjallaš um hvernig vesturveldunum tókst aš koma ķ veg fyrir aš fjallaš vęri um sóknina noršur fyrir 38 grįšu ķ öryggisrįšinu fremur en allsherjarrįšinu.

Og nś aš heimsveldinu sem viš elskum aš hata.
Vonandi er enginn hér svo viti firrtur aš vilja yppta öxlum yfir moršum į 400 manns. Žaš er illska sem erfitt er aš nį hugsun sinni utan um aš nokkur viti borinn einstaklingur geti tekiš įkvöršun um aš skjóta börn og gamalmenni jöfnum höndum ķ hundrašatali.
Gagnvart slķkum risadęmum um mannlega vonsku er erfitt aš halda žręši og ętlast til žess aš nokkur sjį hlutina ķ öšru samhengi en žvķ aš žarna hafi hiš illa veriš aš verki.

Ég biš ykkur samt aš staldra viš. Erum viš ķ raun tilbśin til žess aš beita žessu sjónarmiši į ašra en Bandarķkin?

Nżlega uršu frišargęslulišar SŽ uppvķsir aš žvķ aš hafa naušgaš konum og börnum ķ Kongó. Ekki einöngruš atvik heldur skipulögš starfsemi stórs hóps frišargęsluliša yfir langan tķma. Atvikin skipta lķklega žśsundum. Teljum viš žar meš aš Ķsland eigi aš segja sig śr SŽ og SŽ eigi aš hętta öllum afskiptum af frišargęslu? Aušvitaš ekki. Žarna hefur eitthvaš mikiš fariš śrskeišis og viš ętlumst til žess aš SŽ takist į viš žaš og haldi svo įfram sķnu įgęta starfi, ekki satt? Žiš gętuš réttilega bent į aš žaš sé sitthvaš aš stunda skipulegar naušganir eša skipulögš fjöldamorš en ég held aš mismunandi višhorf margra til žess sem žarna geršist og žess sem USA hermenn geršu ķ Kóreu eša fangamįlsins ķ Abu Ghraib eigi ķ raun rętur ķ višhorfinu til USA.

Žetta višhorf birtist lķka ķ žvķ hvernig fjallaš er um ķhlutun USA ķ 3. rķki. Žegar olķa er ķ jöršu vitum viš öll aš žetta snżst allt um olķuna ekki satt? En žegar engin olķa er ķ viškomandi rķki (Afghanistan/Kórea/Sómalķa/Panama) žį drögum viš ekki žann lęrdóm aš utanrķkisstefnan snśist um fleira en olķu. Viš leggjum olķukenninguna til hlišar og notum hana bara seinna žegar hśn passar betur.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Steinrķkur 5/3/05 14:10

Žaš er nś varla hęgt aš bera saman Afghanistan/Kórea/Sómalķa/Panama og Ķrak (120000 manna herseta).

Kannski smį einföldun hjį mér - en samt:
Afghanistan - hefndarašgerš (+vinsęldaboost)
Kórea - sjį hér (held ég - hef ekki nennt aš lesa žaš sjįlfur)
Sómalķa - 25000 manna "frišargęsla" (flipp hjį Bśssa eldri sķšasta mįnušinn ķ embętti). Clinton kallaši žį heim innan įrs.
Panama - yfirrįš yfir Panamaskuršinum eru engir smį hagsmunir.

 • Svara • Vitna ķ •  Senda skilaboš Senda póst
Ślfamašurinn 31/5/06 15:44

Kóreustrķšiš var matreitt ķ Whashington eins og flest önnur strķš hafa veriš sķšan sś borg var stofnuš, mķn spurning er ; hvernig, verš aš lesa greinina betur til aš finna śt,
Biš Steinrķk um aš koma Įstrķki fyrir į Baggalśtarsķšuna lķka, ekki gangi aš žeir tveir séu įn hvors annars neins stašar ķ heiminum, ekki einu sinni į Baggalśtarsķšunni

matrixs@mi.is

» Gestapó   » Vķsindaakademķa Baggalśts   » Hvaš er nżtt?
Innskrįning:
Višurnefni:
Ašgangsorš: